Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII - XIX amžiaus Lietuvoje

Kodėl Rykantų bažnyčia buvo užburta ir kodėl tuo buvo taip tikima, kad net kunigai joje nelaikė mišių? Kokias paslaptis slepia piktasis ponas Čičinskas? Kodėl jis buvo paverstas „atpirkimo ožiu“ dėl Lenkijos ir Lietuvos valstybės žlugimo? Kokie lietuviai galėjo gyventi XXI amžiuje? Ir kaip nutiko, kad mes, lietuviai, esame tokie, kokie esame? Atsakymai į šiuos – o ir į daugybę kitų – klausimus Virginijaus Savukyno knygoje “Istorija ir mitologijos”.
***

Virginijaus Savukyno lietuvių tapatybės  istoriniai ir semiotiniai tyrinėjimai parašyti kaip tik laiku. Jie atveria sudėtingus pokyčius santykiuose tarp kalbų, religijų, luomų, neprarandant pagindinio klausimo: kaip tęsiasi tautos tapatybė, kaip ji išsilaiko ir kaip ją reikia toliau išlaikyti. Tai išsamus ir dabarčiai reikalingas įnašas.
Prof. Algis Mickūnas, Ohio universitetas


Knygoje prikeliamas iš užmaršties tas reikšminis pasaulis, kuriame XVII–XIX amžiuje gyveno ir pagal kurį orientavosi lietuvių bendruomenė. Iš mitų ir fantastinių pasakojimų atkuriami kintantys „savojo“, „svetimojo“ ir „kito“ santykiai. Parodoma, kaip įsivaizduojama tautinė tapatybė buvo grūdinama įkaitusioje istorijos kalvėje.
Prof. Kęstutis Nastopka, Vilniaus universitetas

Tapatybės problematika vis dažniau ir dažniau analizuojama akademiniame diskurse. Virginijaus Savukyno knyga „Istorija ir mitologijos“ į šiuos svarstymus įtraukia semiotikos ir kultūros antropologijos perspektyvas. Ji atskleidžia lietuviškos tapatybės „užkulisius“: kaip galvojome apie save ir kitus, ir kaip tas galvojimas pasikeitė. Ši knyga atitinka akademinius standartus ir kartu demonstruoja geruosius eseistikos bruožus.
Prof. Zenonas Norkus, Vilniaus universitetas